395px

Serpiente

Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė

Žiogas

Šią naktį debesys šilti
Tarytum krentančios snaigės.
Šią naktį akmenys lengvi
Tarytum skraidančios sraigės.

Ir tik kažkur dar rėkia nuogas išprotėjęs žiogas,
Pieva - jo namai, o dangus - stogas.
Kažkas paglosto mano veidą. Gal tai tavo lūpos?
Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik rūkas.

Šią naktį didvyriai tylūs
Tarytum miegantys ledkalniai.
Šią naktį moterys vėl myli vyrus
Ir vėl dega krateriai.

Ir tik kažkur dar neša nuodus ištroškęs meilės uodas,
Pieva - jo mama, o tėvas - sodas.
Kažkas sušnibžda į ausį "Tu jau išprotėjęs!",
Bet atsimerkęs pamatau, kad tai tik vėjas.

Jei tu dar gyva,
Atskrisk pas mane.

Ir mes skrisim aukštai, mus bučiuos uodai;
O kai krisim žemai, mums giedos žiogai;
Tu man būsi dangus, o aš būsiu nuogas.
O kai išauš aušra - išvažiuos stogas!

Serpiente

Esta noche las nubes son cálidas
Como copos de nieve cayendo.
Esta noche las piedras son ligeras
Como lombrices voladoras.

Y en algún lugar aún grita una serpiente desnuda y loca,
El prado - su hogar, y el cielo - su techo.
Alguien acaricia mi rostro. ¿Serán tus labios?
Pero al despertar veo que es solo humo.

Esta noche los héroes están en silencio
Como durmiendo glaciares.
Esta noche las mujeres vuelven a amar a los hombres
Y los cráteres vuelven a arder.

Y en algún lugar aún lleva veneno una sedienta mosca del amor,
El prado - su madre, y el padre - el jardín.
Alguien susurra en mi oído '¡Ya estás loco!'
Pero al despertar veo que es solo el viento.

Si aún estás viva,
Vuela hacia mí.

Y volaremos alto, nos rodearán moscas;
Y cuando caigamos, nos cantarán las serpientes;
Tú serás mi cielo, y yo seré desnudo.
Y cuando amanezca - el techo se irá.

Escrita por: