Nojus
Ir atsiveria dangūs
Ir prapliumpa liūtys
Nesiliovė tris pilnatis
Kol tu sukalei laivą iš
Pūvančių rąstų
Ir sukvietei žmones
Jie atsivedė gyvulius
Vandens ligi kelių
Jie žiūrėjo į tavo
Karščiuojantį veidą
Ir nė vienas nelipo
Ant denio
Tu šaukei tris naktis
Bet čaižė pečius ir aplinkui
Liko vien snaigės
Ir tu nejautei skausmo
Rėžių sukeltus
Pėdom basom
Ir iškėlei bures trečią dieną
Ir išplaukei vienas
Kokį didelį laivą tu sukalei
Ir koks jisai tuščias
Koks jisai tuščias
Nojus
El cielo se abre
Y la lluvia se extiende
La luna no se detiene
Mientras construyes un barco
De ramas entrelazadas
Y convocas a la gente
Ellos trajeron animales
Hasta la orilla del agua
Te miraban a ti
Con la cara ardiendo
Y ninguno subió
A bordo
Gritaste tres noches
Pero alrededor solo quedaron
Huellas de nieve
Y no sentiste el dolor
Causado por las espinas
En tus pies descalzos
Y levantaste velas al tercer día
Y zarpaste solo
¿Qué gran barco construiste?
Y qué vacío estaba
Escrita por: A. Orlova