Vaiduokliai
Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai
jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais
jie guli po lova ir rėkia: „tai mes!"
tik nieks jų neieško ir nieks jų neras...
Žvirbliai kiemeliuose groja šermukšniu
kiemsargis šoka tarp dvokiančių šiukšlių
laikrodžiai muša, sumuša juos
kol laiko nelieka mano namuos
mano namuos, mano namuos....
Fantasmas
Los bebés lloran cuando mueren los borrachos
sus almas se convierten en los fantasmas más tristes
ellos yacen debajo de la cama y gritan: '¡somos nosotros!'
solo que nadie los busca y nadie los encontrará...
Los gorriones cantan en los patios traseros
el guardián salta entre la basura maloliente
los relojes golpean, los golpean
hasta que el tiempo se acaba en mi hogar
mi hogar, mi hogar...
Escrita por: A. Orlova