395px

¿Me pareció escuchar?

Alina Orlova

Ar Man Pasigirdo

Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko
Ar tai širdis patylom suvaitojo?
Tu pasakei, kad jau nieko neliko
Bet savo delnais man žadėjai rytojų

Tavo oda, kuri kvepia vaikyste
Ir tais namais, kurių šitaip ieškojau
Nebepasiekama karalystė
Ir užsikirtę varteliai rojaus

Nieko nereikia, nieko ir niekam, ir
Vėjas vis vien išbarstys po laukus
Faina, taip faina, draugais mes liekam
Tik atiduok man mano sapnus

Ar man pasigirdo, ar paukštis sukliko
Ar tai širdis patylom suvaitojo?
Tu pasakei, kad jau nieko neliko
Bet savo delnais man žadėjai rytojų

(Rytojų, rytojų)

¿Me pareció escuchar?

¿Me pareció escuchar, o un pájaro chillido?
¿O fue mi corazón que en silencio suspiró?
Dijiste que ya no queda nada
Pero con tus manos me prometiste un mañana.

Tu piel, que huele a infancia
Y a esos hogares que tanto busqué,
Un reino inalcanzable
Y las puertas del paraíso atascadas.

No necesito nada, nada para nadie, y
El viento igual esparcirá por los campos.
Genial, tan genial, seguimos siendo amigos,
Solo devuélveme mis sueños.

¿Me pareció escuchar, o un pájaro chillido?
¿O fue mi corazón que en silencio suspiró?
Dijiste que ya no queda nada
Pero con tus manos me prometiste un mañana.

(Mañana, mañana)

Escrita por: Adas Gecevicius / Alina Orlova / Paulius Vaskas