Geltoni Krantai
Galbut siandiena as netoks koks but galeciau jei suprasciau
Zemiskus desnius ir tiesas jei numatyciau tai kas bus
Jeigu atspeciau kad lietus nakcia ir vejas bels i langa
Jeigu atspeciau kad diena bus apsiniaukus ir dregna
Geltoni krantai juros begalybej
Zaidziantys vaikai smelio pilyse
Mano pedos ten dar neissitryne
Kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
Durys uzvertos ir tyloj lupos snibzdes kazka nebyliai
Sauksmas begarsis nuskambes as nezinau kas bus toliau
Viskas prejo kas ateis ir daugiau nieko nebeliko
Jau paskutiniai traukiniai pasieke tolimas stotis
Geltoni krantai juros begalybej
Zaidziantys vaikai smelio pilyse
Mano pedos ten dar neissitryne
Kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
Ieskojau dziaugsmo tik jame paskendo viltys paskutines
As troskau degti ugnyje bet dumai nuodijo akis
Nesitikejau kad diena pavirs i juoda tamsia nakti
As taip ilgai zudziau save ir negalvojau kad pavyks
Geltoni krantai juros begalybej
Zaidziantys vaikai smelio pilyse
Mano pedos ten dar neissitryne
Kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
Costas Amarillas
Pero hoy no me siento como podría si entendiera
Las simples reglas y verdades si pudiera prever lo que vendrá
Si supiera que la lluvia caerá esta noche y el viento golpeará la ventana
Si supiera que el día será oscuro y húmedo
Costas amarillas en la infinitud del mar
Niños jugando en castillos de arena
Mis pies aún no se han borrado allí
Cómo regresar, cómo recuperarme
Puertas cerradas y labios en silencio murmurando algo en secreto
Un grito sordo resonará, no sé qué pasará después
Todo ha pasado, lo que vendrá y ya no queda nada más
Los últimos trenes han llegado a estaciones lejanas
Costas amarillas en la infinitud del mar
Niños jugando en castillos de arena
Mis pies aún no se han borrado allí
Cómo regresar, cómo recuperarme
Busqué la alegría solo para que las esperanzas se hundieran en ella
Anhelaba arder en el fuego pero el humo irritaba mis ojos
No esperaba que el día se convirtiera en una oscura noche negra
Pasé tanto tiempo matándome y no pensé que tendría éxito
Costas amarillas en la infinitud del mar
Niños jugando en castillos de arena
Mis pies aún no se han borrado allí
Cómo regresar, cómo recuperarme