Geltoni Krantai
Galbut siandiena as netoks koks but galeciau jei suprasciau
zemiskus desnius ir tiesas jei numatyciau tai kas bus
jeigu atspeciau kad lietus nakcia atejus bels i langa
jeigu atspeciau kad diena bus apsiniaukus ir dregna
geltoni krantai juros begalybej
zaidziantys vaikai smelio pilyse
mano pedos ten dar neissitryne
kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
durys uzvertos ir tyloj lupos snibzdes kazka nebyliai
sauksmas begarsis nuskambes as nezinau kad bus toliau
viskas praejo kas ateis jeigu jau nieko nebeliko
jei paskutiniai traukiniai pasieke tolimas stotis
geltoni krantai juros begalybej
zaidziantys vaikai smelio pilyse
mano pedos ten dar neissitryne
kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
ieskojau dziaugsmo ir jame paskend viltys paskutines
troskau degti ugnyje bet dumai nuodijo akis
nesitikejau kad diena pavirs i juoda tamsia nakti
taip ilgai zudziai save ir negalvojau kad pavyks
geltoni krantai juros begalybej
zaidziantys vaikai smelio pilyse
mano pedos ten dar neissitryne
kaip sugrizt atgal kaip atgaut save
Costas Amarillas
Pero hoy no soy lo que podría ser si entendiera
las reglas terrenales y rectas si pudiera prever lo que vendrá
si supiera que la lluvia golpeará la ventana por la noche
si supiera que el día será oscuro y húmedo
costas amarillas en la infinitud del mar
niños jugando en castillos de arena
mis pies aún no se han borrado allí
cómo regresar, cómo recuperarme
puertas cerradas y en silencio los labios murmuran algo inaudible
un grito sin voz resonará, no sé qué pasará después
todo ha pasado, lo que vendrá si ya no queda nada
si los últimos trenes llegan a estaciones lejanas
costas amarillas en la infinitud del mar
niños jugando en castillos de arena
mis pies aún no se han borrado allí
cómo regresar, cómo recuperarme
busqué la alegría y me hundí en las últimas esperanzas
anhelaba arder en el fuego pero el humo irritaba mis ojos
no esperaba que el día se convirtiera en una oscura noche
me lastimé tanto tiempo a mí mismo y no pensé que tendría éxito
costas amarillas en la infinitud del mar
niños jugando en castillos de arena
mis pies aún no se han borrado allí
cómo regresar, cómo recuperarme