Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Truputį korio ir truputį saulės
Kaip mums įsakė Persefonės bitės
Neprirakintos valties neatriši
Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi
Būties tamsybėj siaubo neįveiksi
Mums lieka pabučiavimai pūkuoti
Vieninteliai, tarytum mažos bitės
Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo
Jos perveria skaidrių naktų tankynę
Jų tėviškė, tamsus Taigeto miškas
Jų penas, laikas, liepžiedžiai ir mėtos
Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė
Sausi karoliai, nebegyvos bitės
Jų kūnuose medus pavirto saule
Jų kūnuose medus pavirto saule
Recibe la alegría de mis manos
Recibe la alegría de mis manos
Un poco de miel y un poco de sol
Como nos ordenaron las abejas de Perséfone
No desatas una barca que no está atada
No escucharás los pasos de sombras suaves
No vencerás el horror en la oscuridad de la existencia
Nos quedan los besos peludos
Únicos, como pequeñas abejas
Que mueren al volar fuera del nido
Ellas atraviesan la espesura de noches claras
Su patria, el oscuro bosque de Taigeto
Su alimento, el tiempo, flores de tilo y menta
Aquí está mi ofrenda dura y alegre
Collares secos, abejas muertas
En sus cuerpos la miel se convirtió en sol
En sus cuerpos la miel se convirtió en sol