Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Recibe la alegría de mis manos

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Recibe la alegría de mis manosPriimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Un poco de miel y un poco de solTruputį korio ir truputį saulės
Como nos ordenaron las abejas de PerséfoneKaip mums įsakė Persefonės bitės
No desatas una barca que no está atadaNeprirakintos valties neatriši
No escucharás los pasos de sombras suavesŠvelnių šešėlio žingsnių neišgirsi
No vencerás el horror en la oscuridad de la existenciaBūties tamsybėj siaubo neįveiksi
Nos quedan los besos peludosMums lieka pabučiavimai pūkuoti
Únicos, como pequeñas abejasVieninteliai, tarytum mažos bitės
Que mueren al volar fuera del nidoKurios numiršta, skrisdamos iš lizdo
Ellas atraviesan la espesura de noches clarasJos perveria skaidrių naktų tankynę
Su patria, el oscuro bosque de TaigetoJų tėviškė, tamsus Taigeto miškas
Su alimento, el tiempo, flores de tilo y mentaJų penas, laikas, liepžiedžiai ir mėtos
Aquí está mi ofrenda dura y alegreŠtai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė
Collares secos, abejas muertasSausi karoliai, nebegyvos bitės
En sus cuerpos la miel se convirtió en solJų kūnuose medus pavirto saule
En sus cuerpos la miel se convirtió en solJų kūnuose medus pavirto saule