Prasmekit
Kraujas iš venų, nuodai į žemę,
Negyvėlių inkštimas - gyvybė sunkias gilyn.
Šimtai karstų, liekanos juose belikę,
Aš skradžiai visa tai matau.
Esu aš kartais vienas visoje visatoj,
Kartais jūsų daug aplink mane.
Gyvi jūs dar vis...
Aš nematau jumyse nieko gero.
Mirties vežimas rieda,
Dovanos iš ponių rankų -
Gaudykit visi - jų daug!
Kad jūs prasmegtumėt, bjaurybės,
šliaužiokit, kabinkitės gyvenimo,
Įsikabinę raukit su šaknim.
Aš jus stebiu, jumis bjauriuosi,
Maudausi ligotų kūnų voniose,
Vaikštant po nakties galerijas
Gėriuosi įkapėm aprėdytais lavonais.
Jie dar nauji, negyvėlių inkštimas glosto širdį,
Aš skradžiai visa tai matau.
Keliauju tarp dviejų pasaulių -
Gyvi man mirę, mirę man gyvi,
Neapykanta iš jūsų egzistencijos.
Prasmekit!
Prasmekit
Sangre de las venas, veneno en la tierra,
La picazón de los no muertos - la vida se hunde profundamente.
Cientos de calderos, solo quedan restos en ellos,
Yo veo todo eso con disgusto.
A veces estoy solo en todo el universo,
A veces muchos de ustedes alrededor de mí.
Todavía están vivos...
No veo nada bueno en ustedes.
La carroza de la muerte avanza,
Regalos de las manos de las damas -
¡Atrápenlos todos - hay muchos de ellos!
Para que se hundan en la repugnancia,
Arrástrense, aférrense a la vida,
Aférrense, arráncalos de raíz.
Los observo, me repugnan,
Me baño en las aguas de los enfermos,
Paseando por las galerías nocturnas
Disfruto de las tumbas cubiertas de lodo.
Ellos aún frescos, la picazón de los no muertos acaricia el corazón,
Yo veo todo eso con disgusto.
Viajo entre dos mundos -
Los vivos me muerden, los muertos me viven,
El odio de su existencia.
¡Húndanse!
Escrita por: Dissimulation