Prasmekit

Prasmekit

Prasmekit

Sangre de las venas, veneno en la tierra,Kraujas iš venų, nuodai į žemę,
La picazón de los no muertos - la vida se hunde profundamente.Negyvėlių inkštimas - gyvybė sunkias gilyn.
Cientos de calderos, solo quedan restos en ellos,Šimtai karstų, liekanos juose belikę,
Yo veo todo eso con disgusto.Aš skradžiai visa tai matau.
A veces estoy solo en todo el universo,Esu aš kartais vienas visoje visatoj,
A veces muchos de ustedes alrededor de mí.Kartais jūsų daug aplink mane.
Todavía están vivos...Gyvi jūs dar vis...
No veo nada bueno en ustedes.Aš nematau jumyse nieko gero.
La carroza de la muerte avanza,Mirties vežimas rieda,
Regalos de las manos de las damas -Dovanos iš ponių rankų -
¡Atrápenlos todos - hay muchos de ellos!Gaudykit visi - jų daug!
Para que se hundan en la repugnancia,Kad jūs prasmegtumėt, bjaurybės,
Arrástrense, aférrense a la vida,šliaužiokit, kabinkitės gyvenimo,
Aférrense, arráncalos de raíz.Įsikabinę raukit su šaknim.
Los observo, me repugnan,Aš jus stebiu, jumis bjauriuosi,
Me baño en las aguas de los enfermos,Maudausi ligotų kūnų voniose,
Paseando por las galerías nocturnasVaikštant po nakties galerijas
Disfruto de las tumbas cubiertas de lodo.Gėriuosi įkapėm aprėdytais lavonais.
Ellos aún frescos, la picazón de los no muertos acaricia el corazón,Jie dar nauji, negyvėlių inkštimas glosto širdį,
Yo veo todo eso con disgusto.Aš skradžiai visa tai matau.
Viajo entre dos mundos -Keliauju tarp dviejų pasaulių -
Los vivos me muerden, los muertos me viven,Gyvi man mirę, mirę man gyvi,
El odio de su existencia.Neapykanta iš jūsų egzistencijos.
¡Húndanse!Prasmekit!