Jau Pamiršti Ir Niekada Nebeprisiminti
Tas vakaras gûdus, velioniškai gûdus
Šnabždëti tiko senus užkeikimus
Aš nupûèiau dulkes nuo puslapiø gelsvø
Jau pamirštø ir niekada nebeprisimintø
Dvelkë tyliai meldais temstant vandenuos
Dvelksmas tyliai krito lyg ašara lietaus
Pravirkti juo turëjo debesys raistuos
Kuomet užklupo vëjas mane šnabždantá kerus
Tu pavogei mano sielà, tu jà pavogei
Bet man dar liko aistra sužinoti kà tu slëpei
Tu tyli ir tylësi dar ilgai
O, kaip norëèiau, kaip norëèiau išgirsti tavo
Užkeiktus amžiams
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Ar leista bus prasmegt man bangose
Išvydus Saulæ tekant ryto laukuose? -
Aš klausiau vëjo ûžusio lig pat aušros
Parkritás kryžium nelaukdamas kitos dienos
Dvelkë tyliai meldais auštant vandenuos
Dvelksmas tyliai krito lyg ašara lietaus
Pravirko vakar naktá debesys raistuos
Kuomet užklupo vëjas mane šnabždantá kerus
Aš meldžiu tave šnekëk, nors žodá ištark
Man nereikia tavæs, jei tavy jau nebebus manæs
Aš paaukosiu save Dievams, kad vëliai išgirsèiau
O, kad išgirsèiau, kad vëliai išgirsèiau tave tariant
Užkeiktus amžiams
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Jau pamirštus, niekada nebeprisimintus vardus
Ir tik saulei pakilus nustojo banguot
Laiko brydëse smëliuose ir vandenuos
Priëmæ aukà nustojo vëjai siaust
Prisiekæ daugiau niekuomet neminët tø vardø, tø vardø
Olvidar y nunca más recordar
Esa noche fue sombría, malditamente sombría
Susurrando solo antiguas maldiciones
Limpié el polvo de las páginas amarillas
Olvidadas y nunca más recordadas
El aroma silencioso rezaba mientras temblaban las aguas
La brisa silenciosa caía como lágrimas de lluvia
Las nubes debían llorar
Cuando el viento me atrapó murmurando maldiciones
Robaste mi alma, la robaste
Pero aún me quedaba la pasión de descubrir lo que escondías
Tú callas y callarás por mucho tiempo
Oh, cómo desearía, cómo desearía escuchar tus
Maldiciones eternas
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
¿Me permitirán sumergirme en las olas
Al ver el sol salir sobre los campos al amanecer?
Pregunté al viento hasta que se calmó al amanecer
Cayendo de rodillas sin esperar otro día
El aroma silencioso rezaba al amanecer
La brisa silenciosa caía como lágrimas de lluvia
Anochece y las nubes deben llorar
Cuando el viento me atrapó murmurando maldiciones
Te ruego que hables, aunque solo digas una palabra
No te necesito si ya no serás mía
Me sacrificaré a los dioses para escucharte tarde
Oh, para escucharte, para escucharte tarde diciendo
Maldiciones eternas
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Nombres olvidados, nunca más recordados
Y solo al levantarse el sol las olas se aquietaron
En los pliegues del tiempo en la arena y las aguas
El eco se detuvo y los vientos se calmaron
Juro nunca más mencionar esos nombres, esos nombres