395px

Señor de la Oscuridad

Poccolus

Begeyte Peccolle

O galingasis Tamsos Valdove,
Kuris savo galybei neturi vardo.
Ðaltas, tamsus ir neðantis mirtá,
Kviesk savo tarnus, kad atliktø savo pareigà.

Vaitojantis Ðiaurës vëjas,
Naktis beribë ir juoda.
Tik Ugná skleidþia mano Kardas
Ir kvieèia magiðkas jëgas.

Gyvatës apraizgo nuogà kûnà,
Èiulpia paskutines gyvybës sultis.
Amþinu miegu uþmiega tie
Ant kuriø krito Pikulio prakeikimas.

O tu ateik, Tamsos Valdove,
Apgaubtas savo paslaptim,
Nuneðk mane á savo Gelmæ
Kur liksiu vienas su Mirtim.

Krintantys lapai Nebûties
Susilieja su miðko garsais.
Þvaigþdës uþgeso
Nujausdamos mirtá.
Pelëdos riksmas tamsiam miðke,
Nurimsta vëjas.
Tyla ir skausmas...
Viskas jau baigësi...

Señor de la Oscuridad

Oh poderoso Señor de la Oscuridad,
Que no tiene nombre para su poder.
Alto, oscuro e inmortal,
Llama a tus siervos para que cumplan tu deber.

El viento aullante del Norte,
La noche sin límites y oscura.
Solo el Fuego emana mi Espada
Y llama a las mágicas fuerzas.

La serpiente envuelve mi cuerpo desnudo,
Chupando la última gota de vida.
El eterno sueño envuelve a aquellos
Sobre los cuales cayó la maldición de Pikulio.

Oh tú, ven, Señor de la Oscuridad,
Envuelto en tus secretos,
Sumérgeme en tu Abismo
Donde quedaré solo con la Muerte.

Las hojas cayendo de la Nada
Se mezclan con los sonidos del bosque.
Las estrellas se apagan
Presintiendo la muerte.
El graznido de los búhos en el oscuro bosque,
El viento se calma.
Silencio y dolor...
Todo ha terminado ya...