Nors Tu Vyteni Ir Neateisi...

Varpas tyli ir spengia tyla,
Ir lyg akimirka tapusi krauju ir kûnu,
Ar jau plaþda baltø liepsna
Kraujo upeliu, tekëjusiu uþmarðties liûnu?

Neatsivers tie ðeðëliai senøjø laikø
Ir gelmës pagoniø ugnies,
Juodomis dëmëmis apklotu taku
Gauruoti ðeðëliai nakties

Pro dulkantá lietø pavijo mane
Dar rusenantis dûmas - senovës sparnai,
Nutils tada viskas ramumo sapne,
Galvosiu ir lauksiu, jog tu Vyteni valdai

Pleðkës dar krikðèioniø baþnyèiø stogai
Nakties paslaptingø sparnø nenuðvies,
Nors tu neateisi, bet tavo kraujuoti kardai
Ir dvasia nemirtinga man svajoti padës

Kai daubos bus pilnos neapykantos ir melo
Að pas jus ateisiu, senieji dievai,
Paklojæs sielà ant mano protëviø kalno,
Akmenø tyloje að juk sugráþtu - matai?!